Pereiti prie turinio

Baltis (ežeras)

Koordinatės: 53°51′51″ š. pl. 23°01′56″ r. ilg. / 53.86417°š. pl. 23.03222°r. ilg. / 53.86417; 23.03222
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltis
Vieta Lenkijos vėliava Lenkija
Plotas 4,8 km²
Kranto linijos ilgis 14,7 km
Kilmė Ledyninė
Vidutinis gylis 8 m
Didžiausias gylis 30 m
Žemėlapis rodantis vietą.
Baltis
Koordinatės 53°51′51″ š. pl. 23°01′56″ r. ilg. / 53.86417°š. pl. 23.03222°r. ilg. / 53.86417; 23.03222
Vikiteka Baltis

Balčio ežeras (lenk. Jezioro Białe Augustowskie, Jezioro Białe, Krechowieckie) – ežeras, Baltijos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje. Šalia ežero yra Pževiežo kaimas ir Augustavo miestas. Ežero pakrantės vingiuotos, yra kelios įlankos: Ožechuvka, Tartačna ir Vieršovecas. Pusiasaliai: Pienas, Dombekas, Lisi Ogonas ir Ostrų Rugas. Ežero krantai statūs ir apaugę pušynais. Ežere yra 4 salos, bendras plotas 1,5 ha. Ežeras yra ištįsęs iš vakarų į rytus, dugnas kalvotas. Ežere ir šalia ežero driekiasi ozas, kurio viršūnės yra Dombeko ir Lisi Ogono salos. Vakaruose, per Klonovnicos upelį ežeras jungiasi su Mėtos ežeru, o rytuose su Studzieničnės ežeru per Pževiežo šliuzą ir šiek tiek toliau su Stavo Vojciecho ežeru. Dalis ežero teritorijos priklauso Augustavo miestui. Pietrytinėje ežero dalyje yra Pževiežo kaimas ir iki 1973 m. buvusi atskira Vojcieho gyvenvietė, šiuo metu priklausanti Augustavo miestui. Ežeras yra Augustavo kanalo dalis (nuo 6,7 kilometro iki 43,4 kilometro). Vakarinėje ežero pakrantėje eina valstybinis kelias Nr. ir Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija, kur yra Augustavo Porto geležinkelio stotelė. Rytinėje pakrantėje eina valstybinis kelias Nr.. 1973 m. dalis ežero teritorijos įtraukta į Augustavo miesto teritoriją.

Ežero pavadinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą ežeras paminėtas XVI a. Manoma, kad ežero pavadinimas kilo nuo daugybės ežero apylinkėse gyvenančių baltos spalvos paukščių arba nuo labai šviesaus dugno.

Aplink ežerą yra nemažai stovyklaviečių, kaimo turizmo sodybų ir svečių namų. Po ežerą plaukioja ekskursiniai laivai. Vakarinėje ežero dalyje esančiame Ožechuvkos pusiasalyje 19351939 m. veikė Augustavo karininkų Jachtų Klubas. Dombeko pusiasalyje yra atminimo lenta skirta per II pasaulinį karą 500 sovietų nužudytiems vietiniams gyventojams atminti. Netoliese stovi Prezidento Vila kurioje tarpukariu atostogaudavo Lenkijos prezidentas Ignacy Mościcki.

Ežero apylinkių istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIX a. pabaigos aplink ežerą nebuvo didelių gyvenviečių ir kaimų. Ežeras buvo naudojamas kaip Augustavo kanalo dalis. Pagal 1596 m. įrašus teigiama, kad ežere veisiasi šios žuvų rūšys: europinė lydeka, paprastasis karšis, seliava, ešerys ir ungurys. 1894 m. ežero pakrantėje Rusijos kareiviai pradėjo geležinkelio statybą, kurią užbaigė apie 18971898 metus. Prezidento Vila buvo pastatyta 1912 m. Vykstant I pasauliniam karui Vokiečių kariuomenė 1916 m. Lipovieco gyvenvietėje pastatė lentpjūvę, kad galėtų sparčiau naudoti kertamą Augustavo girios medieną. Medieną plukdydavo Augustavo kanalu į Augustavo miestą. XX a. 3 dešimtmetyje aplink ežerą įvyko 22 km dviračių varžybos. Władysław Ślesicki ežero apylinkėse nufilmavo filmą Plaukimas plaustu (Płyną tratwy). Ežero dugne yra du nuskendę laivai. Tai apie 20 m. ilgio medienos transportavimo laivas ir ežere turistines ekskursijas vykdęs laivas.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Komisja Nazw Miejscowości i Obiektów Fizjograficznych: Hydronimy. Izabella Krauze-Tomczyk, Jerzy Ostrowski (oprac. red). T. 1. Cz. 2: Wody stojące. Warszawa: Główny Urząd Geodezji i Kartografii, 2006 m., s. 11. ISBN 83-239-9607-5.
  • Nazwa nadana w 1934 m. na cześć stacjonującego w Augustowie 1 Pułku Ułanów Krechowieckich w uznaniu zasług włożonych w rozwój miasta. Obecnie nazwa nie jest używana. Zob.: Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m., ss. 534–535. ISBN 978-83-925620-0-9.
  • Andrzej Ber: Pojezierze Suwalsko-Augustowskie. Przewodnik geologiczny. Warszawa: Wydawnictwo Geologiczne, 1981 m.
  • Krajobraz kulturowy Kanału Augustowskiego. Warszawa: Ośrodek Ochrony Zabytkowego Krajobrazu, 1999 m., s. 12. ISBN 83-85548-73-4.
  • Anatol Batura: Augustów i okolice. Białystok: Krajowa Agencja Wydawnicza, 1981 m., ss. 51-52.
  • Aprašymas apie ežerą I (lenk.);
  • Aprašymas apie ežerą II (lenk.)[neveikianti nuoroda].
  • Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m. ISBN 978-83-925620-0-9.
  • Irena Batura, Wojciech Batura: Po Ziemi Augustowskiej. Przewodnik dla turysty i wczasowicza. Suwałki: Wydawnictwo „Hańcza“, 1993 m. ISBN 83-900828-3-7.
  • Magazyn turystyczny Lato, wyd. Inicjatywa Gospodarcza JARUN.