Pereiti prie turinio

Determinantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis - apie matematinę funkciją. Apie rašto elementą žiūrėkite determinatyvas, o apie kalbos dalį - determinatyvas (gramatika)

Kvadratinės matricos determinantas – algebrinė suma visų galimų sandaugų, gautų parenkant po vieną dauginamąjį iš kiekvienos matricos eilutės taip, kad dauginamieji priklausytų skirtingiems stulpeliams.[1] Determinantai svarbūs integriniame ir diferenciniame skaičiavime, geometrijoje, kitose matematikos srityse.

Determinanto formulė yra tokia:

kur

  • ir – determinanto žymėjimas.

Antros eilės determinantas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2×2 matrica

turi determinantą

.

Determinantas taikomas spręsti sistemą su dviem nežinomaisiais:

Surandamas determinantas:

Jei determinantas nelygus nuliui, tai sistema turi tik vieną sprendinį:

kur

Formulės vadinamos Kramerio formulėmis. Jei D=0, bet arba nelygu 0, tai sistema sprendinių neturi (yra nesuderinta). Jei , tai sistema turi be galo daug sprendinių (yra neapibrėžta).

Pavyzdys, kaip galima išspręsti sistemą surandant determinantą. Sistema yra tokia:

Sistemos determinantas yra

Toliau į determinanto pirmą stulpelį įstačius dešines lygties puses, randamas

Panašiai randamas

Determinantas 3 3

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
sudedami
atimami

Didesnėms matricoms determinanto skaičiavimo formulė yra kitokia.

Sistemų sprendimas taikant Kramerio formules

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Kramerio formulę galima surasti sistemos:

sprendinius:

kur

Tokiu būdu randami sistemos sprendiniai ir didesnėms matricoms.


  • Remdamiesi Kramerio formulėmis, išspręskime tiesinių lygčių sistemą

Kur trečias stulpelis buvo padaugintas iš (-1) ir pridėtas prie pirmo stulpelio (trečias stulpelis nesikeičia).

Kur trečias stulpelis buvo pridėtas prie antro stulpelio.

kur trečias stulpelis buvo padaugintas iš 2 ir pridėtas prie pirmojo stulpelio.

kur trečias stuleplis buvo padaugintas iš (-1) ir pridėtas prie pirmo stulpelio.

Lygčių sprendimas atvirkštinės matricos metodu

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Determinanto radimas naudojant adjunktą:

kur 2 ir 3 virš (-1) yra antra eilutė ir trečias stulpelis.

Tiesinių lygčių sistemos sprendimo metodas vadinamas atvirkštinės matricos metodu arba matricų metodu:


Išspręsime sistemą

matricų metodu.

Kur antrą eilutę padauginome iš (-3) ir pridėjome prie pirmos eilutės, ir antrą eilutę padauginome iš (-6) ir pridėjome prie trečios eilutės.

Lygčių sistemos sprendimas Gauso metodu

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavyzdžiui, turime lygčių sistemą:

Išplėstinės matricos A pirmoje eilutėje parašome trečios eilutės koeficientus, o pirmą ir antrą eilutes nustumiame žemyn:

Šios pertvarkytos išplėstinės matricos pirmą eilutę dauginame iš (-3) ir pridedame prie antros eilutės ir taip pat pirmą eilutę dauginame iš (-2) ir pridedame prie trečios eilutės ir tada gauname tokią išplėstinę matricą:

Toliau matricos antrą eilutę dauginame iš (-2) ir pridedame prie trečios eilutės:

Toliau trečią eilutę dauginame iš 7 ir pridedame prie antros eilutės ir gauname:

Toliau antrą ir trečią eilutes sukeičiame vietomis:

Gauta matrica apibūdina lygčių sistemą

Iš paskutinės lygties
Iš antros lygties surandame
Iš pirmos lygties randame
Lygčių sistema turi vieną sprendinį (2; 1; -3).

Ketvirtos eilės determinantas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ketvirtos eilės determinantas gali būti paverstas trečios eilės determinantu, pavyzdžiui:

Trečios eilutės antras stulpelis čia lygus 0.

Ketvirtos eilės determinantui naudojamas Minoras (M) tai yra prieš kiekvieną sudėtį yra išbraukiama eilutė ir kiekvienas stulpelis, kur yra skaičius toje eilutėje, arba atvirkščiai jei pasirenkamas pirma stulpelis.

  1. determinantas(parengė Alfonsas Matuliauskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-03).