Pereiti prie turinio

Kostroma

Koordinatės: 57°46′00″ š. pl. 40°56′00″ r. ilg. / 57.76667°š. pl. 40.93333°r. ilg. / 57.76667; 40.93333 (Kostroma)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kostroma
Кострома
            
Kostromos Ipatijaus vienuolynas
Kostroma
Kostroma
57°46′00″ š. pl. 40°56′00″ r. ilg. / 57.76667°š. pl. 40.93333°r. ilg. / 57.76667; 40.93333 (Kostroma)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kostromos sritis Kostromos sritis
Gyventojų (2021) 277 393
Plotas 144,5 km²
Tankumas (2021) 1 920 žm./km²
Altitudė 110 m
Vikiteka Kostroma

Kostroma (rus. Кострома) – miestas Rusijoje, 352 km į šiaurės rytus nuo Maskvos, prie buvusių Kostromos upės žiočių; svarbus uostas Volgos upės pakrantėje. Srities centras. Geležinkelio stotis. Plentai į Jaroslavlį, Bujų, Čuchlomą, Ivanovą. Yra Sokerkino oro uostas.

Miesto pavadinimas kildinamas nuo upės, šis – iš rus. кострома́ 'šiaudinė vaisingumo dievybė; velionis, miręs nesava mirtimi ir pavojingas žmonėms; toks vaikų žaidimas'.[1]

Ekonomika, švietimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbus tekstilės pramonės centras, mašinų gamybos, laivų statybos, medienos apdirbimo, maisto, baldų gamybos, juvelyrikos pramonė. Yra Nekrasovo valstybinis, Kostromos valstybinis technologijų universitetai, žemės ūkio akademija, radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos karo akademija.

Atsimainymo cerkvė 1910 m.

Kostroma įeina į Rusijos „Aukso Žiedą“. Išlikęs XVI–XIX a. senamiestis. Pagrindiniai architektūriniai paminklai: Bogojevleno soboras (1565 m.), Ipatjevo vienuolyno Trejybės soboras (1657 m.), Atsimainymo cerkvė (1652 m.), Turgaus antsamblis, XIX a. gaisrinės bokštas, Borščiovo namai ir kt.[2]

Kostroma įkurta 1152 m. 1213 m. minima kaip svarbus miestas. Vėliau Kostroma sugriauta, bet 1239 m. atstatyta Jaroslavo Vsevolodovičiaus. 1246 m. tapo vietinės kunigaikštystės sostine.

1362 m. prijungta prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės. XIII–XVII a. ne kartą sugriauta totorių, dėl Kostromos besivaržančių kunigaikščių, Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės. 1613 m. Kostromoje caru išrinktas Michailas Romanovas.

XVII–XVIII a. Kostroma buvo vienas didžiausių Rusijos miestų ir seniausių tekstilės centrų (pirmoji manufaktūra įkurta 1751 m.). Nuo 1719 m. provincijos, 1778–1919 m. gubernijos, nuo 1944 m. srities centras. XX a. plėtota pramonė, miestas labai išaugo.[3]

Miestų giminystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. кострома́, Этимологический словарь Макса Фасмера.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 228
  3. Kostroma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006