Pereiti prie turinio

Portas

Koordinatės: 41°9′0″ š. pl. 8°38′0″ v. ilg. / 41.15000°š. pl. 8.63333°r. ilg. / 41.15000; 8.63333 (Portas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Portas
Porto
      
Lisabonos aikštė Porte
Portas
Portas
41°9′0″ š. pl. 8°38′0″ v. ilg. / 41.15000°š. pl. 8.63333°r. ilg. / 41.15000; 8.63333 (Portas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė Portugalijos vėliava Portugalija
Regionas Šiaurės regionas
Apskritis Porto apskritis
Gyventojų (2011[1]) 237 591
Plotas 41,3 km²
Tankumas (2011[1]) 5 753 žm./km²
Altitudė 104 m
Vikiteka Portas
Kirčiavimas Pòrtas

Portas (port. Porto, Oporto 'uostas') – miestas Portugalijos šiaurės vakaruose, prie Atlanto vandenyno, prie Duero žiočių. Portugalijos Šiaurės regiono ir Porto apygardos centras. Antrasis pagal gyventojų skaičių šalyje. Stambus transporto centras – veikia prekybos ir žvejybos uostai, metropolitenas, tarptautinis oro uostas, per miestą eina Lisaboną ir Bragą jungianti automagistralė. Didžiausias Portugalijos tekstilės ir siuvimo pramonės centras. Taip pat išplėtota chemijos, mašinų, maisto (daugiausia vyno ir žuvies), laivų statybos, naftos perdirbimo, avalynės pramonė. Veikia daug universitetų ir muziejų, iš jų žymiausi – didžiausias Portugalijoje Porto universitetas ir Nacionalinis Soareis dos Reis muziejus. Veikia zoologijos ir botanikos sodai, vyksta kasmetiniai kino, džiazo, roko festivaliai. 2001 m. Portas buvo Europos kultūros sostinė.

Senovės romėnų gyvenvietė vadinta Portus Kale. Nuo 540 m. iki 716 m. miestą valdė vestgotai, vėliau maurai. 1097 m. galutinai Portą atkariavo Portugalija. XI–XII a. buvo Portugalijos grafų rezidencija. Tuo pat metu buvo puldinėtas vikingų. XIV a. tapo svarbiu Portugalijos uostu. Mieste gimė vienas portugalų geografinių atradimų iniciatorių Henrikas Jūrininkas. Napoleono karų metu 1809 m. dėl Porto vyko Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kariuomenių mūšiai. 18281834 m. vykusio Portugalijos pilietinio karo metu, Portas tik po pusantrų metų apsiausties pasidavė absoliutinės monarchijos šalininkų kariuomenei. Sparčiai augo XIX a. antroje pusėje. 1855 m. gatvės apšviestos dujiniais žibintais, 1895 m. Portas buvo pirmasis miestas Pirėnų pusiasalyje, kuriame įrengtas elektrinių tramvajų eismas.[2]

Duero upė dalija miestą į dvi dalis. Šiaurinėje pusėje išsidėstęs Porto senamiestis. Jame stovi romaninė Katedra (XII a., perstatyta XVII–XVIII a.), įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Šv. Martyno bažnyčia (XII a.), Šv. Pranciškaus bažnyčia (įkurta XIII a., pastatyta XIV–XV a.), Vyskupų rūmai, šv. Jono nacionalinis teatras, kalėjimas Relação. Pietinėje Duero pusėje – taisyklingo plano Porto naujamiestis, žymus vyno daryklomis. Per upę buvo nutiesti keli žymūs tiltai. Vieną jų – 352 m ilgio geležinkelio tiltą Ponte de D. Maria Pia, pastatytą 1877 m. suprojektavo Gustavas Eifelis.

Populiariausia mieste sporto šaka – futbolas. Taip pat mieste yra Formulės 1 lenktynėms naudota trasa – viena iš nedaugelio tokių miestų gatvėse. Kasmet spalio mėnesį organizuojamas Porto maratonas.

Mieste 2004 m. vyko XII Europos futbolo čempionatas.

  1. Porto, citypopulation.de
  2. Porto (Portas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 594 psl.